vaikštau pirštų galiukais po viršukalnes, čiut čiut ir pakilsiu

dabar kiekvieną naktį sapnuoju laidotuves ar šiaip ką kraupesnio. šiąnakt sapnavau Mamontovo laidotuves. kažkodėl jo kūnas buvo sudėtas iš skirtingų dalių, kurios panešėjo į išpurtusią seną lėlę. tie šlapių pižamų konkursai...

protas jau nebeatskiria kur buvo fiesta, o kur tik siesta...

amžina problema: tau siūlo šlapkę, bet ne tą, kurios norėtum
dude, aš noriu su sraigėm ir varlių pažastėlėm, ne su alyvuogėmis ir pomidorais

pora savaičių ir yra ko ilgėtis ne tik iš po tėviškės klevų
tikiuosi tai ne poteriada ir truks šiek tiek ilgiau

valgau šlapkę įdarytą alyvuogėmis tačiau
mano mėgstamiausias baras čia: ištisai groja vhr, barmenas tau išeinant mirkteli ir atsisveikina (čiau bela), yra tamsaus alaus (niekad nemaniau kad teks gert ginesą iš ilgesio), barmenas gavęs (mąstau valandėlę kaip tas žodis...) arbatos, paskambina metaliniu varpeliu, žmonės tave kalbina, o išėjus parukyt - šalta
jaučiuosi kap namie, nepaisant to, kad už visa tau moku dvigubai nei šventuose alaus namuose

monte do gozo
čia taip gera, kad tik valgydamas troškinį, atsimeni, kad vanduo iš krano chloruotas
mano kaimynams irgi gera
buvau maloniai nustebinta pasitenkinimo garsų gama

prausiklis matyt pasiilgęs šokoladu išlepinto veido išėjo su visam šiaurės rytų kryptimi
greipfurtų kapšelis moja bananu pavymui